…Nuostabūs tie žmonės, kurie šimtmečiais saugo amatininkystės paslaptis ir perduoda jas iš kartos į kartą…
Taurų nuotykių parke, atveriant vartus į mūsų tradicijas, kviesta keliauti mūsų protėvių nutiestais Amatų keliais ir pajusti iki šiol gyvą lietuvių darbštumą. Audėjai, puodžiai, juvelyrai, pynėjai, medžio drožėjai, siuvėjai, kalviai, bitininkai… – šiandien čia pristatyti įvairiausi amatai. Ilgametes tradicijas išsaugoję Tauragės krašto amatininkai šventėje dosniai su visais dalinosi savo žiniomis ir demonstravo kūrybos procesą.
Amatų pievelėje skambėjo muzika, plazdėjo šokėjų apdarai, kaukšėjo amatininkų įrankiai. Šventėje dalyvavo visos kartos – nuo mažutėlio šokėjėlio iki žilagalvio amatininko. Keliauta tradicijų keliais per Muzikos ir Amatų tiltus.
Smagia nuotaika, puikiais darbais, tauragiškių aktyvumu ir kūrybiškumu pasidžiaugė bei susirinkusius pasveikino Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis. Šventės dalyviams įteiktos padėkos, palinkėta sėkmės kūrybiniame darbe.
Sakoma: „Amatą mokėdamas – duonos nemaldausi“. Tad lai vingiuoja amatų keliai per Lietuvą ir Tauragę. Amatai – iš rankų į rankas, iš kiemo į kiemą, iš kartos į kartą. Nuo rugio lauke – iki stalo, nuo medžio pamiškėj – iki raukšlėm išraižyto Rūpintojėlio.
Tegul kasdien skamba muzika, o jos fone tegul kaukši, zvimbia, dūzgia amatininkų įrankiai.
Muzika, šokiai, dainos netilo ir šventės metu. Visus linksmino Tauragės meno mokyklos ugdytiniai, ,, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „ Saulėkalnis“, „ Šaltinio progimnazijos jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas, Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis„ Radasta“, moterų šokių grupė „ Vėtrubė“, bandonininkų duetas Nijolė ir Arūnas Rakevičiai, muzikantas Vladas Žičkus, solistai Jonas Nilius Ansunas bei Viktorija Paliokaitė, muzikos ansamblis „Padkava“, folkloro grupė „Žalvarinis“.
Ačiū visiems už puikią šventę, tradicijų puoselėjimą, šypsenas ir gerą nuotaiką!
Išsamiau apie šventės metu pristatytus amatus:
AUDIMAS. Padėka įteikta projekto „Vytinių juostų kelias per Lietuvą“ iniciatorei Virginai Bartušienei. Ji kartu su Rita Krompalciene, Ginta Bartkiene, Jolanta Geštautiene, Jolita Jačienė nuaudė 150 m. trispalvę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui. Dėkojame šioms auksarankėms audėjoms už dalyvavimą šventėje – jos demonstravo juostų audimo techniką. Audimas – vienas labiausiai ištobulintų amatų. Tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis. Juostos – vienas seniausių lietuvių audinių. Juostos – austinės, pintinės ir vytinės. Mažos mergaitės piemenaudamos ausdavo juosteles. Paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluoščius, užvalkalus, lovatieses.
JUVELYRIKA. Tauragės dailiųjų amatų asociacijos pirmininkė Jolanta Geštautienė ne tik puiki audėja. Jolantą galima vadinti ir karoliukų fėja. Savo juvelyrikos darbams ji dažniausiai naudoja smulkiuosius karoliukius ir iš jų kuria stebuklus. Amatų šventėje Jolanta demonstravo makrame pynimo techniką. Tai mazgų rišimas, kartu naudojant ir pynimą. Dėkojame Jolantai Geštautienei.
PUODININKYSTĖ – tai vienas seniausių amatų, turintis tvirtas ir senas šaknis. Proceso metu iš molio formuojami įvairūs dirbiniai žiedimo ratu, bei lipdomi rankomis. Puodininkystė labiausiai plėtota Žemaitijoje, tose vietovėse, kur buvo molio. Šiandien puodininkystės amatą pristatė puodžius – buvęs tauragiškis Mindaugas Turolevičius. Mindaugas užsiima amato demonstravimu, mokymu. Dalyvauja Austrijoje vykstančiuose viduramžių laikų festivaliuose. Dėkojame Mindaugui.
JUVELYRIKA. Kruopštiems, kantriems ir kūrybingiems – išskirtinis amatas – juvelyrika. Juvelyriniai dirbiniai – neatsiejama aprangos dalis, o noras puoštis – senas kaip pasaulis. Seniausi papuošalai iš žalvario ir gintaro. Norint tapti juvelyru, reikia kruopštumo, darbštumo ir atkaklumo – toks yra juvelyras Zenonas Radvilas. Jis Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos zonos Tauragės skyriaus pirmininkas, liaudies meno konkurso „ Aukso vainikas“ daugkartinis laureatas.
Dėkojame už dalyvavimą šventėje.
Dėkojame ir Audrai Paulauskienei. Jos darbai ypatingo kruopštumo, sukurti naudojant apie 40 įvairiausių technikų. Surengė ne vieną parodą. Savo juvelyrikos darbus pristatė parodoje – mugėje Suomijoje.
Dėkojame juvelyrei Janinai Tamašauskienei, kuri papuošalus kuria iš metalo.
Nuo senų laikų gyvavo tradicija, kad muzikantai savo liaudies instrumentus pasigamindavo patys. Tai ypatingas amatas, reikalaujantis muzikinio išmanymo ir begalinio kruopštumo. Šiandien mažai beliko amatų meistrų, kurie gamina ar rekonstruoja muzikos instrumentus. Todėl labai džiaugiamės galėdami padėkoti Raimondui Stoniui, kuris gamina pačius seniausius muzikos instrumentus – švilpukus iš medžio ir molio.
Dėkojame ir dar vienam amatų šventės dalyviui – dailininkui Edvardui Gasinskui. Šventės metu galėjome stebėti kaip gimsta Edvardo tapomas paveikslas.
PYNIMAS. Kiekviename kaime būdavo savas meistras, pindavęs krepšius kasdienei buičiai.
Buvo pinamos sėtuvės– indas grūdams sėti, doklai – apvali didelė pintinė gyvulių pašarui nešti,
bamblės – iš šiaudų pintas kubilas miltams apyniams laikyti. Pindavo lopšius, vyges, specialias dėžes paršiukams į turgų vežti, krabes, gorčius grūdams seikėti. Pintomis tvoromis būdavo aptveriamos sodybos, daržai, ganyklos. Vėliau atsirado pinti baldai – pirmiausia dvaruose, klebonijose. Pynimo amatas klesti iki šiol. Ir šį vakarą tikrai turime už ką padėkoti Jediai Lekutienei, Vytautui Radvilai, Juditai Kanitauskienei, Janai Urbonienei. Raimondai Sebeckienei, kurios puoselėja šį amatą.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė amatų pievelėje demonstravo šiaudinių sodų rišimo procesą. Šiaudiniais sodais nuo senovės populiaru puošti namų erdves. O pats Sodų rišimo procesas – lyg malda. Dėkojame Jurgitai Brazauskienei.
MEDŽIO DROŽYBA. Dar vienas Amatas – medžio drožyba. Tai tarsi paukščio giesmė, tai džiazas, tai fokstrotas, tai varpų skambėjimas, upelio čiurlenimas…
Medžio drožinėjimas turi gilias iš kartos į kartą perduodamas tradicijas. Nuo medinių šventųjų skulptūrų iki medinių šaukštų, samčių, geldų. Nėra daikto, kurio nebūtų pamėginęs iš medžio išdrožti pagramantiškis liaudies meistras – drožėjas Nerijus Alšauskas. Šalia visų šiame parke esančių Nerijaus skulptūrų šiandien atsirado dar viena stambi jo skulptūra. …..
SIUVIMAS. Tikriausiai Niekas nežino nuo kada skaičiuojamas siuvimo amato atsiradimas, bet manoma, kad siuvimo ištakos siekia daugiau nei 20 tūkstančių metų. Iš pradžių vietoj siūlų buvo naudojamos gyvūnų sausgyslės ir kaulinės adatos. Lietuvoje siuvėjus vadino kriaučiais. Žmonės kriaučių prašydavo, kad vilnonius rūbus pasiūtų per delčią ( kad kandys neėstų), o vestuvinius rūbus siūdavo saulėtu metu, kad gyvenimas būtų šviesus. Kiek paprastos išminties sudėta į kiekvieną amatą!
Dabar siuvimas – mada tapęs amatas. Pasikeitė ir pati siuvimo sąvoka – nuo Kriaučiaus iki Dizainerio. Šiandien siuvimo amatą demonstravo jaunosios kartos atstovė Erika Ravickaitė -Urbutienė. Dėkojame Erikai.
BITININKYSTĖ. Šiandien Amatų pievelėj dūzgė bitutės – buvo pristatoma bitininkystė, kuri yra priskiriama prie senųjų lietuvių amatų. Drevinė bitininkystė buvo laikoma seniausiu verslu Lietuvoje. 19 a. netgi buvo įvestas mokestis miškuose už medį su dreve, kad ne kiekvienas galėtų kopinėti medų, nes bitutės buvo saugomos, o medus labai vertinamas iki šiol. Dabar bitininkystė susipynė su senosiomis tradicijomis ir šiuolaikiškumu. Žmogaus ir bičių ryšys kupinas dvasingumo ir šventumo. Ir tai puikiai žino Tadas ir Indrė Zakarauskai – jų šeima šventėje pristatė bitininkystės amatą. Tadui bičių dūzgimas, kaip muzika. Jam bitelės padeda kurti nuostabius muzikos skambesius. Padėka Tadui Zakarauskui – saldaus medaus ir tegul į Jūsų Spietlinę suskrenda pačios darbščiausios bitelės.
KALVYSTĖ. Jei moterys puošia namus audiniais ir mezginiais, tai vyrai – kalvystės stebuklais. Lietuvos kalvystės istorija skaičiuojama nuo Žalvario amžiaus – tarp akmens ir geležies amžių. Ankščiau šis amatas buvo būtinybė, nes be kalvio sunku buvo įsivaizduoti kasdienį gyvenimą. Medžioklės įrankiai, peiliai, kirviai, ginklai. Vėliau vienas pagrindinių senųjų kalvių darbų būdavo arklių kaustymas pasagomis. Dabar kalviai – menininkai, kuriantys išskirtinius vienetinius gaminius ir puoselėjantys senąsias tradicijas. Šventėje dalyvavo ir kalvystės amatą demonstravo jaunasis kalvis Rokas Jakas iš Šilalės. Kalvystės amatą Rokas perėmė iš savo senelio. Rokas labiausiai mėgsta peiliakalystę ir interjero detales. Dėkojame Rokui Jakui už dalyvavimą šventėje.
NUOTRAUKOS
Šventę finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė
