Lietuvių etninė kultūra gyva tol, kol ji skamba – dainose, pasakojimuose ir muzikos instrumentų garsuose. Vienas jautriausių mūsų muzikinio paveldo simbolių – kanklės. Būtent šiam išskirtiniam instrumentui buvo skirtas seminaras „Kankliavimas: teorija ir praktika“, subūręs Tauragės kultūros centro darbuotojus prasmingam ir įkvepiančiam mokymuisi. 
Mokymus vedė charizmatiška lektorė Jurgita Petkutė-Marcinkienė, profesionaliai ir kūrybiškai atskleidusi kanklių pasaulį. Dalyviai ne tik susipažino su kankliavimo pagrindais, bet ir patyrė šio instrumento gyvybingumą šiandienos kultūroje.
Teorija, kuri atgyja per patirtį
Seminaro pradžioje dalyviai buvo supažindinti su skirtingomis kanklių rūšimis, jų sandara bei simboline reikšme lietuvių pasaulėjautoje. Teorinė dalis virto gyvu pasakojimu – kupinu autentiškų pavyzdžių, istorijų ir įžvalgų, leidusių pažvelgti į kankles ne tik kaip į instrumentą, bet ir kaip į tautinės tapatybės ženklą.
Praktika – drąsai, kūrybai ir bendrystei
Didžiausias seminaro akcentas – praktinė dalis, kurioje kiekvienas galėjo prisiliesti prie kanklių skambesio. Net ir pirmą kartą rankose laikę instrumentą dalyviai buvo drąsinami improvizuoti, klausytis ir kurti.
Per paprastus, tačiau veiksmingus metodus dalyviai mokėsi melodijų, ritminių struktūrų, o svarbiausia – įgijo pasitikėjimo savimi. Kankliavimas atsiskleidė kaip kūrybinė erdvė, atvira kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo ankstesnės muzikinės patirties.
Naujos galimybės kultūros darbuotojams
Šie mokymai tapo vertinga patirtimi kultūros darbuotojams, nuolat ieškantiems naujų būdų įtraukti bendruomenę į kultūrinį gyvenimą. Kanklės čia atsiskleidė kaip universali priemonė, tinkanti edukacijoms, renginiams, terapinėms veikloms ar bendruomeniniam susitelkimui.
Mokymų metu pabrėžta svarbi mintis – svarbiausia ne tobulas atlikimas, o ryšys: su instrumentu, su savimi ir su kitais.
Tradicija, kuri skamba šiandien
Seminaras „Kankliavimas: teorija ir praktika“ tapo ne tik žinių, bet ir įkvėpimo erdve. Jis priminė, kad kanklės nėra tik praeities simbolis – tai gyvas, kvėpuojantis instrumentas, galintis skambėti ir šiandien kiekvieno rankose.
Tokios iniciatyvos padeda puoselėti etninę kultūrą, išsaugoti jos autentiškumą ir drąsiai atverti naujas interpretacijos galimybes. Kol yra žmonių, kurie groja, moko ir dalijasi – kanklių skambesys Lietuvoje nenutils.
