Kultūros paveldo tarnyba

2020-04-18 Balandžio 18 –oji – Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena

By 2020 17 balandžio20 balandžio, 2020No Comments

TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE ESANTYS SKULPTŪRŲ ANSAMBLIAI

Video

I. SKULPTŪRŲ ANSAMBLIS „DARBAS. PERGALĖ. TAIKA“

Skulptūrų ansamblis yra Tauragėje Jūros u. krantinėje, sukurtas 1976 m. tauragiškių tautodailininkų kūrybinėje stovykloje. Iniciatoriais buvo Algis Daunoravičius ir Juozas Šimkus. Vykstant kūrybinei stovyklai talkino Tauragės vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Daunoravičius, rajono plano komisijos pirmininkas Zenonas Jablonskis, rajono architektas Vincas Paulauskas, kultūros skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, komunalinių įmonių kombinato viršininkas Antanas Bičkauskas ir įvairios miesto įmonės, gamyklos.

Kuriant skulptūrų ansamblį „Darbas. Pergalė. Taika“ siekta kuo daugiau atsitraukti nuo politinio pagrindimo, o laikytis senųjų lietuvių tautinių drožybos tradicijų. Stogastulpiai papuošti skulptūromis, bareljefais, ažūriniais metalinių „saulučių“ ornamentais, polichromuoti. Bendras kūrybinis darbas primena gyvybingą liaudies kūrybos tradiciją, spalvingu šventišku akcentu, įsijungia į miesto panoramą. Skulptūrų ansamblis pastatytas gražioje Jūros upės krantinėje, kurioje iki karo miestiečiai buvo įrengę poilsio teritoriją vadinama „Meilės alėja“.

Kuriant skulptūrų ansamblį dirbo vien tauragiškiai meistrai, kurių trys meistrai (Antanas Bagdonas, Pranas Kundrotas, Andrius Martinaitis) dalyvavo 1972 m. kuriant „Ablingos“ (Klaipėdos r.) memorialinį ansamblį. Stogastulpių, koplytstulpių eskizus kūrė tauragiškiai dailininkai Aleksandras Fadinas ir Romansas Meižys, kitus stogastulpius sukūrė patys liaudies meistrai. 41 dieną vykusioje kūrybinėje stovykloje dirbo 13 tauragiškių liaudies meistrų: Pranas Šaulys, Antanas Bagdonas, Jonas Jocys, Antanas Knatauskas, Antanas Kazlauskas, Danielius Dužinskas, Jonas Meižys, Romansas Meižys, Andrius Martinaitis, Romualdas Paulinas, Robertas Krapas, Bronius Rudys, Pranas Kundrotas. Skulptūras ir stogastulpius dažė: Edita Petraitytė-Ivakina, Elena Redarienė, Aleksandras Fadinas. Metalines saulutes kalė: Jonas ir Romansas Meižiai, Stasys Sliusarskis, Juozas Galbuogis, Zenonas Radvila. Kūrybinėje stovykloje dirbo staliai: Antanas Ožkelis, Leonas Skvireckas, Kazys Gaižauskas, Aleksas Vilimaitis, Vaclovas Simonavičius, Eitelis Karalkovas, Antanas Laurynas.

Skulptūrų ansamblis 1978 m. įrašytas į vietinės reikšmės dailės paminklų sąrašą (DV4037), o 2012 m. vasario14 d. panaikinta teisinė apsauga. Ansamblio stogastulpiai ir skulptūros perdažytos: 1978, 1980, 1990, 1998, 2002 metais. 1990 m.  iš trijų stogastulpių kompozicijos, esančios prie apžvalgos rato dingo „Kario“ skulptūra (aut. Antanas Bagdonas), o 1993 m. sunyko ši dekoratyvinė kompozicija.

Iš skulptūrų ansamblio „Darbas. Pergalė. Taika“ neišliko: stogastulpis „Tauragė“ (1976) – aut. Jonas Jocys; stogastulpis „Išvaduotojams“ (1976) – aut. Antanas Bagdonas; stogastulpis „Verpstės“ (1976) – aut. Andrius Martinaitis.

Šiandiena skulptūrų ansamblį „Darbas. Pergalė. Taika“ sudaro (numeracija atitinka pažymėtą plane):

  1. Skulptūrų ansamblis „Darbas. Pergalė. Taika“ (1976) – aut. Romansas Meižys;
  2. Polichromuotas stogastulpis „Darbas. Pergalė. Taika“ su trimis skulptūromis („Pergalė“, „Darbas“, „Taika“) – aut. Jonas Meižys (stogastulpio ir skulptūrų), Romansas Meižys;
  3. Stogastulpis „Raudonarmiečiams“ (1976) – aut. Antanas Knatauskas. Dzotui metalo kalinius nukalė liaudies meistras Juozas Galbuogis;
  4. Stogastulpis „Varpeliai“ (1976) – aut. Pranas Kundrotas;
  5. Polichromuotas stogastulpis „Mūsų darbai ir džiaugsmai“ su 12 skulptūrų. Skulptūros simbolizuoja – darbininkus, kolūkiečius, meno saviveiklininkus. (1976) – aut. Aleksandras Fadinas; Skulptūras drožė: Romualdas Paulinas („Elektros“, „Miškininko“, ‚Keramiko“, „Melioratoriaus“); Antanas Kazlauskas („Muzikantas“, „Armonika“), Pranas Šaulys („Dainininkė“, „Šokėja“) Bronius Rudys („Rišanti rugius“, „Melžėja“, „Agronomas“, „Kalvis“);
  6. Stogastulpių kompozicija (1976) – aut. Romansas Meižys ir Aleksandras Fadinas. Stogastulpius kūrė (estrados antfase iš kairės į dešinę): Robertas Krapas, Vaclovas Simonavičius, Antanas Kazlauskas, Danielius Dužinskas (du darbai). Bareljefus sukūrė Andrius Martinaitis, saulutes kalė Juozas Galbuogis ir Zenonas Radvila.

II. SKULPTŪRŲ ANSAMBLIS PASAKŲ MOTYVAIS

Skulptūrų ansamblis yra Tauragės vasaros estrados teritorijoje, Tauragės miesto parke. Ansamblis sukurtas 1979 m. tauragiškių tautodailininkų kūrybinėje stovykloje.

Mintis, kad dar sykį susitikus ir pratęsus puošti savo darbais miestą, gimė jau pirmojoje Tauragės liaudies meistrų stovykloje (1976). 1979 metais pilnai užbaigus vasaros estrados statybos darbus naujoje estradoje sumanyta surengti Žemaitijos zonos dainų šventę. Ta proga rajono vadovai vėl pakvietė miesto liaudies meistrus, kad papuoštų šalia estrados esantį seną parką, slėnį originaliais darbais. Į kvietimą atsiliepė 17 meistrų: Pranas Šaulys, Liudas Jančiauskas, Jonas ir Romancas Meižiai, Antanas Jurgilas, Pranas Kundrotas, Andrius Martinaitis, Romas Paulinas, Antanas Kazlauskas, Danielius Dužinskas, Stasys Dapkus, Remigijus Naviskas, Bronius Balsys, Valius Naureckas, Jonas Jocys, Aloyzas Mažrimas. Antrajai liaudies meistrų stovyklai vadovavo vėlgi rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Daunoravičius. Meistrai dirbo prie liaudies meno mylėtojų klubo „Versmė“. Darbus pradėjo 1979 metų gegužės 14 dieną ir užbaigė birželio 9 dieną – zoninei dainų šventei.

Kuriamos parkinės skulptūros ansamblio tema – lietuvių liaudies pasakos motyvai. Šis skulptūros ansamblis buvo įkomponuotas į senąjį evangelikų liuteronų klebonijos parką. Skulptūrų ansamblis pagyvino ne tik parką, bet ir buvo liaudies meno mylėtojų klubo „Versmė“ vizitinė kortelė. Klubas „Versmė“ susibūrė 1977 m. pabaigoje ir jau 1978 m. sausyje pakvietė į pirmąją suorganizuotą parodą. Pirmoji paroda, kaip ir vėliau dešimtys suorganizuotų parodų, vyko klubo patalpose, kurias suteikė rajono vadovybė kaip padėkos ženklą liaudies meistrams už sukurtą skulptūrų ansamblį „Darbas. Pergalė. Taika“. „Versmės“ klubo pastatas buvo pastatytas vietoje sudegusios klebonijos ir buvo greta vasaros estrados. Tad greta vasaros estrados atsirado dar vienas kultūrinis židinys su parodų sale.

Išblėsus klubiniam entuziazmui „Versmės“ klubo patalpos virto kooperatyvo kavine, o 1991 m. Tauragės evangelikų liuteronų parapijai sugrąžinus pastatus ir žemę, skulptūrų ansamblis pasakų motyvais, po ilgų svarstymų ir diskusijų, buvo perkeltos arčiau vasaros estrados ir į gretimą naujai užsodinamą parką. Tokiu būdu antrasis skulptūrų ansamblis „švelniai prisiglaudė“ ir papildė skulptūrų ansamblį „Darbas. Pergalė. Taika“.

Iš skulptūrų ansamblio neišliko: koplytstulpis (1979) – aut. Bronius Balsys; 4 karalaitės (1979) – aut. Pranas Šaulys; dekoratyvinis ženklas meno mylėtojų klubui „Versmė“ (1979) – aut. Antanas Jurgilas; dekoratyvinis stulpas, skirtas dirbusiai kūrybinei stovyklai (1979).

Šiandiena skulptūrų ansamblį, pasakų motyvais, sudaro (numeracija atitinka pažymėtą plane):

  1. „Kanklininkas“ (1979) – aut. Andrius Martinaitis;
  2. „Tauragė“ (1979) – aut. Romualdas Paulinas;
  3. „Ragana“ (1979) – aut. Romansas Meižys;
  4. Koplytstulpis (1979) – aut. Stasys Dapkus;
  5. Koplytstulpis (1979) – aut. Remigijus Navickas;
  6. „Vištelė ir gaidelis“ (1979) – aut. Liudas Jančiauskas;
  7. „Eglė žalčių karalienė“ (1979) – aut. Remigijus Navickas;
  8. „Kerdžius“ (1979) – aut. Danielius Dužinskas;
  9. „Vilkas pas Kalvį“ (1979) – aut. Valius Naureckas;
  10. „Velnias“ (1979) – aut. Robertas Krapas;
  11. „Ragana“ (1979) – aut. Antanas Kazlauskas;
  12. „Joninės“ (1979) – aut. Pranas Kundrotas;
  13. „Žvejys“ (1979) – aut. Jonas Meižys;

III. JAUNIMO PARKO SKULPTŪRŲ ANSAMBLIS TAURAGĖJE

Jaunimo parko skulptūrų ansamblis yra Gaurės/Televizijos gatvių sankirtoje, sukurtas tauragiškių tautodailininkų kūrybinėse stovyklose 2004 ir 2008 metais.

2004 m. surengta Tauragės rajono liaudies meistrų kūrybinė stovykla. Stovykloje dirbo penki meistrai ir sukūrė penkias skulptūras. Šios kūrybinės stovyklos tikslas – savo darbus skirti Tauragės 500-jų metinių, nuo miesto vardo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, jubiliejui. Manyta skulptūras statyti prie Jūros upės, tačiau tada krantinė buvusi apleista ir šios minties atsisakyta.

2008 m. surengta kita kūrybinė stovykla, joje jau keturi meistrai sukūrė aštuonias skulptūras. Abiejų kūrybinių stovyklų darbai pastatyti parke prie „Bastilijos“ sporto komplekso ir skirti Lietuvos tūkstantmečiui. 2013 m. šiam parkui suteiktas „Jaunimo“ parko vardas.

Sumanymas burtis į šias kūrybines stovyklas kilo tauragiškiams menininkams Steponui Juškai ir Antanui Bagdonui. Šią idėją palaikė Tauragės apskrities ir rajono vadovai. Skulptūrų tema atitinka kūrybinių stovyklų tikslus, tai yra kūrybiniai darbai skirti Tauragės 500-osioms metinėms. Sukurta „Jonušo Radvilos“ skulptūra, „Angelas“ – miesto saugotojas. Atitinkami kūriniai, skirti Lietuvos tūkstantmečiui, sukurti antroje kūrybinėje stovykloje. Parko skulptūrose vyrauja tradicinė liaudiška drožyba, tautosakinės temos. Jaunimo parke 2008 m. pastatytos skulptūros (numeracija atitinka pažymėtą plane):

  1. „Lietuvai tėvynei 1000. Lietuvos karys“ (2008) – aut. Antanas Kazlauskas;
  2. „Lietuvai 1000“ (2008) – aut. Antanas Kazlauskas;
  3. „Lietuvai 1000. Keturi kunigaikščiai“ (2008) – aut. Steponas Juška;
  4. „Žvejys“ (2008) – aut. Tomas Šaulys;
  5. „Ragana“ (2008) – aut. Tomas Šaulys;
  6. „Sportininkė“ (2008) – aut. Antanas Kazlauskas;
  7. „Mergaitė su paukščiais“ (2008) – aut. Steponas Juška;
  8. „Angelas“ (2004) – aut. Vidmantas Lietuvininkas;
  9. „Saulės dievas Mitra-Varūnas“ (2008) – aut. Steponas Juška;
  10. „Jonušas Radvila“ (2004) – aut. Steponas Juška;
  11. „Karžygis“ (2008) – aut. Tomas Šaulys;
  12. „Rūpintojėlis“ (2004) – aut. Tomas Šaulys;
  13. „Neptūnas“ (2004) – aut. Antanas Kazlauskas;

IV. SKAUDVILĖS PARKO SKULPTŪRŲ ANSAMBLIS

Skaudvilės parko skulptūrų ansamblis yra Upynos g./Mokyklos skg. kvartale, Skaudvilė Tauragės r. sav. Parko skulptūros, mažosios architektūros kūriniai sukurti ir pastatyti 2010 – 2019 metais. Skulptūrų ansamblis neturėjo apibrėžtos temos ir kurtos įvairių menininkų.

Parko įrengimo idėja kilo Skaudvilės seniūnui Virginijui Būdvyčiui. Sumanymas, buvusioje Skaudvilės klebonijos erdvėje, sulaukė pritarimo iš Skaudvilės bendruomenės. Pirma skulptūra, skirta Skaudvilės 250-mečiui, pastatyta 2010 m. Vėliau, kuriamame parke, buvo pastatytos vilniečio dailininko Alfonso Čepausko padovanotos Skaudvilei trys plastinės skulptūros. Įrengiant parką, tvarkant jos aplinką, talkino vietos menininkas Jonas Jankauskas. Menininkas per tris kūrybines vasaras sukūrė aštuonias medines kompozicijas. Juose istorinės asmenybės, tautosakos personažai.

Skaudvilės skulptūrų parke 2010 – 2019 m. pastatytos skulptūros (numeracija atitinka pažymėtą plane):

  1. Skulptūra „Skaudvilei 250“ (2010) – aut. Pranas Petronis;
  2. Akmenyje iškaltas Skaudvilės herbas (2017) – aut. Jonas Jankauskas;
  3. Skulptūrinė kompozicija – aut. Alfonsas Čepauskas;
  4. Skulptūrinė kompozicija – aut. Alfonsas Čepauskas;
  5. Skulptūrinė kompozicija – aut. Alfonsas Čepauskas;
  6. Suoliukas „Senolis“ (2017) – aut. Jonas Jankauskas;
  7. Kunigaikštis Alminas (2017) – aut. Jonas Jankauskas;
  8. LDK Gedimino sūnūs ir dukros – 3 (2019) – aut. Jonas Jankauskas;
  9. LDK Gedimino sūnūs ir dukros – 2 (2019) – aut. Jonas Jankauskas;
  10. LDK Gedimino sūnūs ir dukros – 1 (2019) – aut. Jonas Jankauskas;
  11. „Motinystė“ (2017) – aut. Jonas Jankauskas;
  12. „Kanklininkas“ (2017) – aut. Jonas Jankauskas;
  13. Pasaka „Varna ir sūris“ (2017) – Jonas Jankauskas;

V. MAŽONŲ SKULPTŪRŲ PARKAS

Mažonuose skulptūrų parkas yra Vilties g. 2 Mažonų k. Mažonų sen. Tauragės r. sav. prie gyvenvietės kultūros ir bendruomenės namų. Skulptūros sukurtos 2012 – 2019 metais,  čia veikusiose kūrybinėse menininkų stovyklose.

Mažonų skulptūrinio parko įkūrimo iniciatoriais ir jo kūrimo tęsėjais yra Tauragės kultūros centro Mažonų skyriaus kultūros renginių organizatorė Birutė Kaminskienė ir kaimo bendruomenės „Mažonų rytas“ pirmininkė Laima Šveikauskienė. Parkas pradėtas kurti 2012 m., prie Mažonų kultūros ir bendruomenės namų pastačius stovylą karvedžiui Mažonui, iš kurio kildinamas vietovės pavadinimas. Tais metais sukako 700 metų nuo pirmojo – 1312 m. karvedžio paminėjimo istoriniuose šaltiniuose.

2013 m. vyko kūrybinė stovykla-pleneras „Praeities šydą praskleidus“. Jame dalyvavo liaudies drožybos meistrai: Nerijus Alšauskas, Darius Jakaitis, Dainius Jankauskas, Rolandas Fresdorfas ir Valius Naureckas. Plenere sukurti kūriniai buvo pastatyti pradėtame skulptūrų parke. Vėliau skulptūrų parkas pasipildė kitais meistrų sukurtais darbais. Skulptūrų parko kūriniai neturi apibrėžtos temos, tačiau vyrauja krašto senovės ir tautosakos tema. Vykdomus plenerus-kūrybines stovyklas organizuoja kultūros darbuotojai, jiems talkina bendruomenė.

Mažonų skulptūrų parke pastatyti sukurti meistrų darbai (numeracija atitinka pažymėtą plane):

  1. ,,Karvedys Mažonas“ (2012) – aut. Darius Jakaitis;
  2. Suolelis „Erškėtas“ (2013) – aut. Dainius Jankauskas;
  3. „Apkalbų suolelis“ (2013) – aut. Rolandas Fresdorfas;
  4. „Kristijonas Donelaitis“ (2014) – aut. Nerijus Alšauskas;
  5. „Lietuvai 100“ (2018) – aut. Nerijus Alšauskas;
  6. „Deivė Žemyna“ (2013) – aut. Nerijus Alšauskas;
  7. „Elgeta nesibodėk, terbos neišsižadėk“ (2013) – aut. Darius Jakaitis;
  8. „Moters pavidale įkūnijo praeitį“ (2013) – aut. Valius Naureckas;

2019 m. Mažonuose vyko kalvystės ir drožybos kūrybinė stovykla. Joje sukurti darbai buvo pastatyti prie įvažiavimo į gyvenvietę. Čia pastatyti:

  1. Suolelis „Sugrįžtantiems į Mažonus“ – aut. Nerijus Alšauskas;
  2. „Ornamentuotas kryžius“ – aut. Stasys Plyskaitis;

VI. PAGRAMANČIO SKULPTŪRŲ ANSAMBLIS

Pagramančio skulptūrų ansamblis išsidėstęs Akmenos upės pakrantėse ties Piliakalnio gatve. Pirmieji tautodailininkų memorialiniai darbai papuošė miestelio viešąsias erdvės. Prie kultūros namų, minint 100-ąsias spaudos atgavimo metines, pastatyta skulptūra krašto knygnešiams. 100-ųjų gimimo metinių proga pastatytas stogastulpis iš Pagramančio kilusiam operos solistui Juozui Mažeikai atminti. Švenčiant 100-ąsias kalbininko Petro Joniko gimimo metines, gimtinėje pastatytas atminimo stogastulpis, kuris vėliau perkeltas prie miestelio pašto. Mokyklos kiemą puošia stogastulpis skirtas 175 metų įkūrimo metinėms paminėti.

Prie Akmenos upės tautodailininkų darbai pradėti statyti 2016 metais. Pagramančio regioninio parko, bendruomenės bei seniūnijos iniciatyva upės pakrantėse pastatytos tiek pavienės skulptūros, tiek plenerų metu sukurti darbai. 2016 m. Pagramantis paskelbtas Lietuvos mažąja kultūros sostine, šia proga suorganizuotas pleneras ,,Menininkų sąsajos su gamta“. 2019 m. švenčiant 465-ąjį miestelio jubiliejų įvyko kalvystės pleneras, sukurtas 12 -kos zodiako ženklų kalviškas saitynas Akmenos upės pakrantėje. Saitynas atspindi kalvystės tradiciją Lietuvoje, jo autorius Kęstutis Plyskaitis.  Šios šventės proga parke pastatytos ir medžio skulptūros: Žemaičių metams skirti vartai miestelio stadione bei kiek nuo ansamblio nutolusios trys šokančios skulptūros Juozo Mažeikos ir Liepų gatvių sankirtoje.

Pagramančio skulptūrų ansamblį sudaro: (numeracija atitinka pažymėtą plane)

  1. ,,Krašto knygnešiams“ (2004) aut. – Aleksas Atkočiūnas
  2. ,,Dainininkas Juozas Mažeika 1907 – 1976“ (2007) – aut. Darius Jakaitis
  3. ,,Kalbininkas Petras Jonikas 1906-1996“ (2006) – aut. Julius Ronza
  4. ,,Pagramančio mokyklai 175“ (2016) – aut. Darius Jakaitis
  5. 5. Stilizuota saulutė (2014) – aut. Kęstutis Plyskaitis
  6. ,,Songaila, Ringaila ir Gramančia“ (2017) – aut. Darius Jakaitis
  7. ,,Paminėti 2018 Lietuvos šimtmečiui“ (2018) – aut. Nerijus Alšauskas
  8. ,,Lietuviška šeima“ (2016) – aut. Nerijus Alšauskas
  9. ,,Akmena“ (2016) – aut. Dainius Jankauskas
  10. ,,Žirniukai“ (2016) – aut. Darius Jakaitis
  11. ,,Ugnis“ (2016) – aut. Giedrius Valunta
  12. ,,Žemaičių metams skirti vartai“ (2019) aut. -Nerijus Alšauskas
  13. ,,Šokanti skulptūra“ 1 (2019) – aut. Nerijus Alšauskas
  14. ,,Šokanti skulptūra“ 2 (2019) – aut. Nerijus Alšauskas
  15. ,,Šokanti skulptūra“ 3 (2019) – aut. Nerijus Alšauskas