Tauragės kultūros rūmuose pristatoma nauja paroda – spalvinga neokubistinė trečiosios kartos urugvajiečio, gimusio lietuvių išeivių šeimoje, Gabriel Vuljevas tapybos ekspozicija „Trilogija“.
Šiuolaikiniu primityvistu vadinamas dailininkas gimė 1966 m. Urugvajuje. Dailininko protėviai į Urugvajų persikėlė su antrąja lietuvių emigracijos banga XX amžiaus pradžioje. G. Vuljevas niekada nepamiršo lietuviškų šaknų, domėjosi papročiais, senovės mitais, tradiciniu menu. Kūrėjo vaikystėje netrūko pasakojimų apie tolimąją Lietuvą. Nuo 1983 m.G. Vuljevas tapo aktyvus vietinių ir tarptautinių parodų dalyvis, bendrame kontekste sulaukiantis teigiamų meno kritikų įvertinimų. Autoriaus kūryba buvo pristatyta Urugvajuje, Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Italijoje, Čilėje, Peru, JAV, Honkonge ir daugelyje kitų šalių.
Veikiamas Pietų Amerikos aplinkos bei lietuvių bendruomenės papročių pulso, autorius išvystė savitą, puikiai atpažįstamą tapybos manierą.Jungdamas konstruktyvizmą, primityvizmą ir „pikselinį“ kubizmą, abstrahuotą dviejų skirtingų kultūrų simbolinę kalbą, galbūt net stereotipinius įvaizdžius, dailininkas sukuria įdomų mitologinį, istorinį naratyvą. Naujausioje parodoje „Trilogija“ menininko kompozicijos nestokoja ironijos, (neo)sintetinių spalvų su aiškiai išreikštomis linijomis, paradoksaliai primenančiomis vitražų ar senovinių freskų estetiką.
Spalvos užpildo erotizuotas subjektų formas, persimaišo su atpažįstamais krikščioniškais atributais, pasikartojančiu simboliniu skaičiumi „3“. Trys – tai Urugvajaus lietuvių kartos. Trečias brolis Jonas, iškeliavęs po pasaulį laimės ieškoti. Trys kryžiai ant stilizuoto kankinių kalno, trijų Lietuvos vėliavos spalvų fone. Trys – tai gyvenimo elementai: tikėjimas, moterys, pagunda. O gal – trečiai kartai priklausančio Gabrieliaus asmeninė istorija…
Pasak menininko, lietuviškos tapatybės permąstymas padarė svarią įtaką ne tik jo asmenybei, bet ir besiformuojančiai plastinei tapybos kalbai. Kūrėjo šeimos istorija Urugvajuje prasideda XX a. pradžioje. Šiuolaikiniu primityvistu vadinamas dailininkas neslepia, kad lietuviškos tapatybės permąstymas padarė svarią įtaką ne tik jo asmenybei, bet ir besiformuojančiai plastinei tapybos kalbai. Nuo pat vaikystės skatinamas neužmiršti savo tikrųjų šaknų, Gabriel Vuljevas užaugo besidomėdamas lietuviškais papročiais, senovės mitais, tradiciniu menu. Ieškodamas naujų saviraiškos formų, autorius jas atrado pasinerdamas į savitą ir labai įdomų tarpkultūrinį, socialinį diskursą, kuriame žaismingai pinasi Pietų Amerikos temperamentas su lietuvišku šiaurietiškumu. 2018 m. autorius sukūrė pašto ženklą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečio metinių minėjimui.
