Europos paveldo dienos vyksta jau daugiau nei 20 metų visoje Europoje ir pasižymi renginių gausa bei įvairove. Kiekvienais metais parenkama nauja šio renginio tema. Šiemet, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, simboliškai parinktas susietas su šia proga pavadinimas – „Atraskime šimtmečio paveldą“. 2018 m. Europos paveldo dienų renginiais siekiama įsilieti į bendrą šimtmečio renginių mozaiką ir tuo paskatinti visuomenę dar labiau atkreipti dėmesį į šią reikšmingą sukaktį, ją suvokti giliau ir per kultūros paveldo prizmę įvertinti kokį neretai sudėtingą kelią iki šios dienos nuėjo žmonės, kūrę Lietuvą.
Kultūros paveldo tarnyba nusprendė Europos paveldo dienų renginio metu akcentuoti partizaninio pasipriešinimo judėjimui priskiriamą kultūros paveldą. Partizanai daug nusipelnė ginant Lietuvos Respublikos nepriklausomybę itin sunkiu ir sudėtingu Lietuvai periodu – dėl to jie buvo priversti gyventi itin sunkiomis sąlygomis, dauguma paaukojo ir savo gyvybę, todėl, švenčiant Lietuvos valstybės šimtmetį, tiesiog privalėjo būti pagerbtas jų atminimas. Tuo tikslu nuspręsta suorganizuoti Lietuvos rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietų (partizanų kautynių, žuvimo, užkasimo vietos, kapai) Tauragės rajone tvarkymo akciją. Dar 2016 m. Kultūros paveldo tarnyba įgyvendino projektą pavadinimu „Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“. Projekto metu su Lietuvos Šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-ąja rinktine tvarkytos rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietos. Šauliai ne tik entuziastingai švarino paminklus, bet ir išreiškė norą šią iniciatyvą pratęsti, todėl, sulaukę pasiūlymo, iškart sutiko dalyvauti šiame projekte ir šiemet.
Paminklų tvarkymo akcija vyko rugpjūčio 21–23 d. Nors dalis rezistencinio atminimo vietų jau buvo sutvarkytos prieš 2 metus, tačiau paminklai, ypač esantys miškuose, greit apauga kerpėmis, pažaliuoja, apsamanoja, apželia žolėmis ir krūmynais, todėl buvo ką veikti ir 2016 m. tvarkytose, o juo labiau tuo metu neaplankytose rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietose. Per 3 talkos dienas nuveikta nemažai: paminklai švarinti specialiomis valymo priemonėmis, antikoroziniais dažais nudažytos juos juosiančios tvorelės, sutvarkytos paminklų prieigos (šienauta, pašalinti nudžiūvę krūmai, surinktos šiukšlės, nukritusios šakos ir pan.), o vieno paminklo pamatas netgi buvo atkastas tam, kad iš naujo būtų sutvirtintas, nes paminklas buvo stipriai pasviręs. Su tvarkomais objektais šauliai buvo supažindinami Tauragės kultūros paveldo tarnybos vyr. specialisto Edmundo Mažrimo ir vyresn. specialistės Vaivos Kiniulienės. Talkoje dalyvavo virš 20 jaunųjų šaulių ir 3 vyresnieji vadovai. Akcijos metu entuziazmo ir energijos nestokojantys šauliai sutvarkė 16 rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietų, skirtų partizanams, ir 1 nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui skirtą paminklą.
Tikimės, kad šią akciją po kelerių metų vėl pakartosime, kadangi tai yra išties prasmingas darbas suteikiantis naudos ir tiems, kure jį daro ir bendrai plačiajai visuomenei. Taip jaunuomenei ugdomas pilietiškumo jausmas, pagarba mūsų krašto istorijai, o visuomenė gali pasidžiaugti vizualiai pagražėjusiais paminklais bei jų aplinka, būti įkvėpti šaulių pavyzdžiu ir aktyviai dalyvauti kitose panašaus pobūdžio akcijose.
Šio projekto baigiamasis renginys įvyks rugsėjo 19 d. 14 val. Europos paveldo dienas pradėsime pakeldami oficialią renginio vėliavą ir pristatydami lankstinuką, skirtą Tauragės rajono rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietų įamžinimo ir tvarkymo tematikai. Vėliau vyks ekskursija po rezistencinio pasipriešinimo atminimo vietas Tauragės rajone, kurias tvarkė šauliai. Kultūros paveldo tarnybos darbuotojai kartu su šauliais ekskursantus supažindins su įdomiausiomis, talkos metu aplankytomis, vietomis bei pasidalins tvarkymo akcijos įspūdžiais. Visų norinčiųjų dalyvauti šiame išskirtiniame renginyje laukiame prie Tauragės kultūros rūmų (Dariaus ir Girėno g. 3 Tauragė), kur vyks renginio įžanginė dalis, o po to sėsime į patogų autobusą, kuriuo keliausime po rajoną.
Dėkojame Tauragės rajono savivaldybei už skirtą finansavimą šiam projektui įgyvendinti, Tauragės kultūros centrui – už suteiktą transportą, o šauliams – už neblėstantį entuziazmą ir aktyvumą. Tikimės, kad Tauragės kultūros paveldo tarnyba ir Lietuvos Šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinė ir toliau sėkmingai bendradarbiaus.
Kultūros paveldo tarnybos vyresn. specialistė Vaiva Kiniulienė
NUOTRAUKOS:
- Lietuvos Šaulių sąjungos LDK Kęstučio šaulių 7-tosios rinktinės šauliai tvarko paminklinį ženklą, skirtą Kęstučio apygardos Lydžio-Aukuro rinktinės Neptūno-Algimanto kuopos Vytauto būrio partizanui Juozui Selveniui-Bijūnui, žuvusiam 1948 m. liepos 15 d. Užbūdupio kaime.
- Tauragiškiai šauliai prie sutvarkyto paminklinio ženklo, skirto Kęstučio apygardos Lydžio-Aukuro rinktinės Neptūno-Algimanto kuopos Vytauto būrio partizanui Juozui Selveniui-Bijūnui, žuvusiam 1948 m. liepos 15 d. Užbūdupio kaime.
- LDK Kęstučio 7-tosios rinktinės šauliai tvarko pokario Lietuvos partizanų užkasimo vietą ir kapą Batakiuose.
- LDK Kęstučio 7-osios rinktinės šauliai tvarko Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietą Mažintų kaime. Čia 1951 m. kovo 19 d. buvusiame bunkeryje žuvo Kęstučio apygardos štabo narys, partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas, jo žmona Aitvaro būrio partizanų ryšininkė Aldona Gedutytė Mišeikienė-Gegutė, Žibutė ir partizanų ryšininkas Vytautas Požerskis-Algimantas.
Nuotraukos Vaivos Kiniulienės.
