Kultūros paveldo tarnyba

TAURAGĖS PILYJE ATLIKTI ARCHITEKTŪROS IR POLICHROMINIAI TYRIMAI ATSKLEIDĖ PASTATO RAIDĄ

By 2020 10 balandžio No Comments

Pastatų kompleksas, vadinamas Tauragės pilimi (unikalus kodas kultūros vertybių registre1665), nors savo išvaizda primeną gynybinį pastatą, pagal pirminę paskirtį yra muitinės statinių kompleksas. Pirmieji pastatai, pagal K. Gregotavičiaus parengtą projektą pradėti statyti 1844-1847 m., o 1886 m. buvo perstatyti. Tai XIX a. pabaigos pasienio kariuomenės, kalėjimo ir muitinės pilis, kurioje stovėjo caro kariuomenė, buvo atliekamos muitinės funkcijos, veikė areštinė, buvo kalinami knygnešiai. Po 1917 m. pastato paskirtis ne kartą keitėsi: pilyje buvo įrengta psichiatrinė ligoninė, vėliau veikė aukštesnioji komercinė mokykla, Raudonosios armijos pasienio štabas, vidurinė mokykla, elektromechanikos technikumas. Šiuo metu čia įsikūręs Tauragės krašto muziejus, Moksleivių kūrybos centras, Verslo ir turizmo informacijos centras, Vaikų biblioteka.
2019 m. pavasarį pradėti Tauragės pilies pietrytinio korpuso tvarkybos darbai nutrūko vos tik prasidėjus. Statybininkams pradėjus darbus, vidaus sienose atsivėrė užmūrytos arkos, buvusių angų sąramos, išryškėjo keletas polichromijos sluoksnių. Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus, užsakovo bei UAB „Enero“ projekto vadovo Vaido Grinčelaičio bendru sutarimu nuspręsta darbus stabdyti ir, atlikus architektūrinius bei polichrominius tyrimus, koreguoti tvarkybos darbų projektą. Architektas Evaldas Purlys, atlikęs architektūrinius tyrimus, nustatė, kad pirminiame statybos etape durų angos buvo išdėstytos anfiladiškai, jos buvo 0,5 m. aukštesnės ir 0,3 m. platesnės nei dabartinės. Nustebino tai, kad pastatas ilgą laiką naudotas netinkuotomis lubomis bei sienomis, nors sumontuotos durys ir tinkuoti angokraščiai įrodo, jog patalpos buvo naudojamos. Ekspertas daro išvadą, kad pastato vidaus apdailos raida nėra įprasta XIX a. statiniams, bet kodėl pasirinktas toks interjero sprendimas, nėra žinoma. Gali būti, kad tokia apdaila sumanyta dar 1886 m. projektuojant pastatą, kaip turintį specifinę utilitarinę paskirtį. Vėliau, ne kartą keičiantis pastato paskirčiai, daugiausia kito durų angų vietos, dydžiai, sąramų forma ir medžiaga.
Polichrominius tyrimus atlikęs restauratorius Vytautas Raila, dar kartą patvirtino, jog pirminiame pastato eksploatavimo etape vidaus sienos nebuvo tinkuotos: pirminiai dažymo sluoksniai rasti tiesiai ant mūro, prieš tai jį kalkiniu skiediniu šiek tiek išlyginus ir suteikus banguotą formą. Sienos dažytos balta, cokolinė dalis tamsiai pilka spalva. Kiek vėliau sienos pertinkuotos storesniu tinko sluoksniu bei išlygintos, monochrominiame dažyme vyrauja balta, geltonos ochros, raudonos ochros, pilkšva bei žalsva spalvos. Kelios patalpos tarpukariu puoštos dekoruojant sienas tautinio stiliaus ornamentais, primenančiais austinių staltiesių puošybą bei augalų motyvų ornamentais.
Pateiktiems projektiniams pasiūlymams, paruoštiems atsižvelgiant į tyrinėjimų rezultatus ir tyrėjų teiktas rekomendacijas eksponuoti pilies statybos etapus, teikiant pirmenybę pirmajam statybos darbų etapui, pritarė KPD Tauragės skyrius.

Parengė Birutė Urbutytė, Tauragės Kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vyr. specialistė